Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Teatre dirba 220* darbuotojų: 18 solistų dainininkų, 38 choro dainininkai, 20 baleto šokėjų, 53 orkestro muzikantai, meno vadovybė ir aptarnaujantis personalas. Teatro vadovė Audronė Nekrošienė, meno vadovas Stasys Domarkas, dirigentai Ilmars Harijs Lapinsch, Vytautas Lukočius, dirigento asistentas Dmitrijus Zlotnikas, režisieriai Ramūnas Kaubrys, Rima Sasnauskaitė, baleto meno vadovas Vaclovas Sasnauskas, vyr. chormeisteris Vladimiras Konstantinovas. Muzikinis teatras Klaipėdos, Vakarų Lietuvos žiūrovams ir svečiams pristato aukščiausio profesinio lygio muzikinius spektaklius bei įvairias koncertines programas.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, 1986 m. Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Meno vadovu paskirtas režisierius Gintas Žilys, dirigentu – Antanas Kievišas. 1991–1992 m. teatro meno vadovas buvo dirigentas Algis Jonas Lukoševičius, 1992–1995 m. – baletmeisterė Laisvė Dautartaitė, 1995–2005 m. – dirigentas Stasys Domarkas, 2005–2007 m. – kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, 2007–2008 m. – režisierius Ramūnas Kaubrys, nuo 2008 m. – Audronė Nekrošienė. Nuo 2005 m. iki šiol teatro meno vadovas – Stasys Domarkas.

Per dvidešimt dvejus kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta daugiau kaip 50 įvairių žanrų ir epochų sceninių kūrinių, tai: operos, operetės, miuziklai, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams. Pirmasis spektaklis, kurį parodė klaipėdiečiai, buvo debiutuojančios kompozitorės Audronės Žigaitytės opera „Mažvydas“ (1988 04 23).

Teatro repertuare lietuvių kompozitorių kūryba užima išskirtinę vietą. Didelio susidomėjimo sulaukė Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“ (1997), Audronės Žigaitytės operos „Žilvinas ir Eglė“ (2002), „Praregėjimas“ (2005), Antano Bražinsko miuziklas „Šnekučiai“ (1999), nacionaliniai kūriniai vaikams: Viktoro Kuprevičiaus muzikinė pasaka „Batuotas katinas“ (2001), Vladimiro Konstantinovo muzikinės pasakos „Stiklinė pasakaitė“ (2001), „Šimtas princesės pabučiavimų“ (2002), opera „Ką senelis padarys, viskas bus gerai“ (2008), Antano Kučinsko opera „Bulvinė pasaka“ (2007), už geriausią darbą teatro vaikams srityje per 2007–2008 metų sezoną pelniusi prestižinį „Auksinį scenos kryžių“ , taip pat Benjamino Gorbulskio muzikinė meilės novelė „Mimoza“, šokio spektakliai pagal Danielio Dolskio ir Algimanto Raudonikio dainas.

Lietuvos vardo tūkstantmečio proga teatras pristatys naujausius lietuvių autorių veikalus. Scenos šviesą jau išvydo Vidmanto Bartulio opera „Aušrinė“ (2008). Ateityje numatoma parodyti Giedriaus Kuprevičiaus miuziklą „Veronika“, Belgijoje gyvenančios choreografės Rasos Alksnytės šokio spektaklį „Prarastos sielos“ pagal lietuvių kompozitorių muziką.

Teatras kasmet papildo savo repertuarą klasikiniais sceniniais veikalais. Pastaraisiais metais rampos šviesą išvydo G.Verdi „Rigoletas“ (2003), G. Pergolesi „Tarnaitė ponia“ (2006), P. Čaikovskij „Eugenijus Oneginas“ (2006), W. A. Mozart „Don
Žuanas“ (2006), C. Monteverdi „Orfrėjas“ (2007), su pasisekimu rodoma atnaujinta G. Verdi „Traviata“ (2003), G. Bizet „Karmen“ (1998), W. A. Mozart „Figaro vedybos“ (2004), G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“ (1996).

Populiarios tarp žiūrovų ir klasikinės operetės: F. Lehar „Linksmoji našlė“ (1997), E. Kalman „Grafaitė Marica“ (2003), „Čardašo karalienė“ (2004), J. Strauss „Šikšnosparnis“ (2006), P. Abraham „Balius Savojoje“ (2007), J. Strauss „Vienos kraujas“ (2008) bei miuziklai: J. Bock „Smuikininkas ant stogo“ (2000), K. Weill „Trijų grašių opera“ (2001), V. Lebedev „O, mielas drauge“ (2004), Z. Liepinš „Paryžiaus katedra“ (2005).

Didelio žiūrovų dėmesio sulaukia teatro baleto trupės pastatymai. Naujausi: M. Ravel „Bolero“, G. Bizet-R. Ščedrin „Karmen-siuita“ (libreto autorius ir choreografas Jurijus Smoriginas), „Štrausiana“ pagal J. Strauss muziką (libreto autorė ir choreografė Lita Beiris, Latvija), „Kruvinos vestuvės” pagal F. G. Lorca pjesę ir A. Piazzolla muziką (libreto autorius ir choreografas Jurijus Smoriginas).

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rengia proginius ir teatralizuotus koncertus, simfoninės muzikos programas. Iš naujausių svarbios yra šios: D. Šostakovičiaus Simfonija Nr. 13, b-moll, op. 113, pagal poeto J. Jevtušenkos eiles, kurioje dalyvavo pasaulinio garso žvaigždė, bosas iš JAV M. Svetlovas-Krutikovas (dirig. I. H. Lapinsch), taip pat W. A. Mozarto „Requiem“ (dirig. S. Sondeckis), Simfonija g-moll (dirig. V. Lukočius), P. Čaikovskij, R. Wagner operų fragmentai (dirig. I. H. Lapinsch). Pastaraisiais metais skambėjo oratorijos: V. Konstantinovo „Requiem Reborn“ (2006), F. Mendelssohn-Bartholdy „Elias“ (2007), J. S. Bach „Magnificat“ (2008), diptikas – M. Ravel „Ispaniškoji valanda“, M. de Falla „Meilė burtininkė“ (2008).

Teatro choras ne tik dalyvauja teatro spektakliuose (dirigentai Stasys Domarkas, Ilmars Harijs Lapinsch, Vytautas Lukočius, Dmitrijus Zlotnikas, Vladimiras Konstantinovas), bet ir rengia koncertines programas, kurias atlieka su teatro simfoniniu orkestru.

Choro repertuare – didelio profesinio meistriškumo reikalaujantys kūriniai: A. Caldara „Dies irae“, A. Honegger „Žana d‘Ark ant laužo“, G. Rossini „Messa di Ravenna“, I. Stravinskij „Oedypus Rex“, C. Orff „Carmina Burana“, G. Faure, W. A. Mozart, G. Verdi „Requiem“, J. Brahms „Vokiškasis Requiem“, J. S. Bach „Kalėdinė oratorija“ ir kiti. Nuo teatro įkūrimo, 1987 m., kolektyvui vadovauja teatro choro vyriausiasis chormeisteris, dirigentas ir kompozitorius Vladimiras Konstantinovas. Choras yra koncertavęs Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje.

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre spektaklius kūrė režisieriai: Eligijus Domarkas, Nerijus Petrokas, Jan Szurmiejus (Lenkija), Markus Kupferblum (Austrija), Jonas Vaitkus, Alvydas Vizgirda, Ramūnas Kaubrys (2006 m. pelnęs Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyriaus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apdovanojimą – „Padėkos kaukę“ nominacijoje „metų režisierius“), Rima Sasnauskaitė. Scenografai, kostiumų dailininkai: Konstancija Gražina Remeikaitė, Virginija Idzelytė, Sofija Kanaverskytė, Rimtautas Gibavičius, Aleksandra Jacovskytė, Henrikas Ciparis, Aina Janulionienė,Giedrė Riškutė-Kariniauskienė, Algis Kariniauskas, Eglė Kvintienė, Vilija Šuklytė, Artūras Šimonis, Jolanta Rimkutė, Marta Vosyliūtė, Frieder Klein (Austrija), Wojciech Jankowiak, Marta Hubka (Lenkija), Ivars Noviks (Latvija) ir kiti. Choreografai: Irena Ribačiauskaitė, Jurijus Smoriginas, Aurelijus Liškauskas, Inga Briazkalovaitė, Jan Szurmiej (Lenkija), Lita Beiris (Latvija) ir kiti. Dirigentai: S. Domarkas, I. H. Lapinsch, D. Zlotnikas, V. Lukočius, D. Anzolini (Italija), S. Cicero (Šveicarija), B. Burger (Olandija), I. Resni (Latvija), J. Domarkas, G. Rinkevičius, P. Bingelis, A. J. Lukoševičius, K. Kšanas ir kiti.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai dainininkai*: Dmitrij Afanasjev (baritonas), Valerija Balsytė (sopranas), Aurelija Dovydaitienė (mecosopranas), Jadvyga Grikšienė (sopranas), Šarūnas Juškevičius (baritonas), Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė (sopranas), Svetlana Konstantinova (sopranas), Artūras Kozlovskis (bosas), Dalia Kužmarskytė (mecosopranas), Kęstutis Nevulis (baritonas), Rita Petrauskaitė (sopranas), Gintautas Platūkis (bosas), Virginijus Pupšys (tenoras), Loreta Ramelienė (sopranas), Stanislovas Rezgevičius (tenoras), Mindaugas Rojus (baritonas), Viačeslavas Tarasovas (tenoras), Vytautas Virganavičius (baritonas) pasižymi profesionalumu, turi reikšmingų apdovanojimų (plačiau apie kiekvieną atlikėją – teatro svetainės puslapyje „Kūrėjai“).

Pajėgi ir universalumu pasižymi teatro baleto trupė. Baleto artistai*: Aurimas Andrijauskas, Inga Briazkalovaitė, Eglė Brundzaitė, Galina Gaifulina, Jūratė Gedminienė, Aleksej Grechov, Kristina Gudelytė, Viktorija Gulnickaja, Ričardas Jankevičius, Aleksandra Kovaliova-Karečkienė, Gintaras Kistienas, Aušra Krasauskaitė, Aurelijus Liškauskas, Valdemaras Marcinkus, Jolanta Mineikytė, Beata Molytė-Kulikauskienė, Raimondas Rozluckis, Kristina Tarasevičiūtė, Margarita Zemskaja, Artūras Ženčius, ne tik kuria vaidmenis baletų, šiuolaikinių šokių pastatymuose, bet yra nepamainomi operų, operečių, spektaklių vaikams dalyviai.

Drauge su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistais vaidmenis spektakliuose atliko garsūs Lietuvos operos solistai Virgilijus Noreika, Vytautas Juozapaitis, Eduardas Kaniava, Vladimiras Prudnikovas, Audrius Rubežius, Kęstutis Alčauskis, Laimonas Pautienius, Algirdas Janutas, Irena Milkevičiūtė, Inesa Linaburgytė, Asmik Grigorian, Žoržas Siksna (Latvija), Edmundas Seilius, baleto solistai Eglė Špokaitė, Mindaugas Baužys, Živilė Baikštytė, Martynas Rimeikis ir kiti.

Klaipėdos muzikinis teatras dažnai gastroliuoja įvairiuose šalies miestuose, reprezentuoja Lietuvą užsienyje –Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Olandijoje, Italijoje, Šveicarijoje.
Teatras dalyvavo Baltijos šalių muzikos ir dailės festivalyje „Probaltica“ Varšuvoje ir Torunėje Lenkijoje (2001 m. Lietuvai atstovavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, o 2003 m. teatro kolektyvas festivalyje pristatė A. Žigaitytės operą „Žilvinas ir Eglė“), „Siguldos“ festivalyje Liepojoje (Latvija), gastroliavo Gotlande (Švedijoje). Kolektyvas aktyviai dalyvauja įvairiose Klaipėdos miesto šventėse, festivalyje „Muzikos pavasaris“ (Klaipėda), bendradarbiauja su Kaliningrado srities filharmonija, Liepojos ir Kaliningrado simfoniniais orkestrais.

1993 m. į savo pirmąjį koncertą pakvietė Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras. Kolektyvą subūrė ir jam vadovauja dirigentas Stasys Domarkas. Orkestro branduolį sudaro Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro artistai, kartais kviečiami ir kitų Lietuvos muzikos kolektyvų atlikėjai. Orkestro repertuare – klasikiniai, romantiniai, šiuolaikiniai užsienio ir lietuvių autorių kūriniai. Koncertuose skambėjo M. K. Čiurlionio, A. Remesos (kolektyvas pirmasis atliko A. Remesos Simfoniją Nr.4 „Ecce Homo“, skirtą krikščionybės 2000-ųjų metų jubiliejui pažymėti, įrašyta ir išleista kompaktinė plokštelė; taip pat kitas tris kompozitoriaus A. Remesos simfonijas), V. Konstantinovo, F. Mendelsson-Bartholdy, W. A. Mozart, L. van Beethoven, F. Schubert, E. Griego, Ch Gounod, G. Bizet, J. Strauss, R. Wagner bei kitų kompozitorių muzika. Orkestras koncertavo reikšmingomis Lietuvos ir pasaulio kultūros gyvenimo sukakčių progomis (I lietuvių simfoninio orkestro pasirodymo 70-mečiui, lietuviškos operetės 75-mečiui, kompozitoriaus M. K. Čiurlionio 120-osioms gimimo metinėms, Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos dienai, Klaipėdos gimtadieniui, Tarptautinės muzikos dienai, Europos dienai ir kt.), dalyvavo „Muzikos pavasario“, „Marių klavyrų“, „Tarptautiniame „Mykolo Oginskio“ festivaliuose. Kolektyvo atliekamos programos skambėjo ne tik Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose, bet ir užsienyje – Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Olandijoje, Italijoje. Su orkestru koncertavo garsūs Lietuvos bei užsienio atlikėjai ir kolektyvai, tarp jų – Ingrida Armonaitė (smuikas), Vilhelmas Čepinskis (smuikas), Guido Currao (klarnetas, Italija), Luicci Balbi (violončelė, Italija), Michailas Svetlovas-Krutikovas (bosas, JAV), Kauno valstybinis choras, choras „Vilnius“, Vilniaus savivaldybės mišrus choras „Jauna muzika”, kiti atlikėjai ir kolektyvai.

Nuo 1993 m. teatre vyksta „Jaunųjų talentų savaitė“ („Jaunųjų talentų fiesta“, „Jaunųjų talentų festivalis“), kurio metu scenoje su teatro orkestru debiutuoja Klaipėdos muzikos mokyklų moksleiviai, Stasio Šimkaus konservatorijos ir KU Menų fakulteto studentai – būsimieji muzikai. Vyksta ilgalaikės vaikų ir jaunimo edukacinės programos, kurių metu vaikai supažindinami su teatru: „Stebuklingas teatro pasaulis“, „Vaikų operos klubas“. Ateityje numatoma rengti dar vieną – „Operos akademiją“. Teatro fojė pastoviai organizuojamos teminės parodos.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kasmet (nuo 1998) rugpjūčio 1-23 dienomis rengia tarptautinį operos ir simfoninės muzikos festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, kuris vyksta ne tik Klaipėdoje, bet ir Nidoje, Juodkrantėje, Kretingoje bei kituose Vakarų Lietuvos regiono miestuose. Renginio programos pagrindą sudaro teatro premjeros. Festivalio sumanytojas ir meno vadovas Stasys Domarkas. 2009 m. „Muzikinis pajūris“ bus skirtas reikšmingam šalies įvykiui – Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui.

Diskografija: Giuseppe Verdi „Rigoletas“ (Rigoletto, 2005, dirigentas S. Domarkas); „Sveikinimai iš Klaipėdos“ (Greetings from Klaipeda, 2006, dirigentas I. H. Lapinsch); Vladimiras Konstantinovas „Requiem Reborn“ (2008, dirigentas V. Konstantinovas)

* 2009 m. sausio mėn. duomenys

Repertuaras (skliausteliuose nurodoma kūrybinė grupė: dirigentas, režisierius arba choreografas, dailininkas)

1988

A. Žigaitytės „Mažvydas“ (G. Rinkevičius, G. Žilys, V. Idzelytė; 04 23),

G. Rossini „Italė Alžyre“ (E. Kiviloo, G. Žilys, R. Gibavičius, M. Bruni; 12 23)

1989

G. Donizetti „Rita”, „Varpelis“ (E. Kiviloo, S. Petkus, G. Žilys, H. Ciparis; 03 24),

J. Navakausko „Baltasis vilkas“ (E. Kiviloo, E. Bukaitis, F. Linčiūtė-Vaitiekūnienė; 03 31),

M. Novak „Opera mafiozo“ (A. J. Lukoševičius,G. Žilys, R. Kraniauskas, R. Bosienė; 09 23),

A. Remesos „Raudonodžių vadas“ (A. J. Lukoševičius, P. Fokinas, S. Kanaverskytė; 11 04 )

1990

G. C. Menotti „Meilė trise“ („Telefonas“), „Mediumas“ (A. J. Lukoševičius, G. Žilys, A. Žibikas, Z. Gustienė; 02 09),

 
D. Šostakovič „Panelė ir chuliganas“ (fonograma; E. Bukaitis, R. Gibavičius, M. Bruni; 04.13),

M. de Falla „Meilė burtininkė“ (fonograma; E. Bukaitis, R. Gibavičius, A. Jacovskytė; 04 13),

O. Petrova „Mikė Pūkuotukas“ (V. Konstantinovas, G. Žilys, A. Kepežinskas; 12 01)

1991

Divertismentas pagal L. Minkus, L. Delibes, E. Delvez, A. Adamo muziką (fonograma; E. Bukaitis, H. Ciparis; 04 06),

M. Vasiljev „Paryžiaus žvaigždė“ (fonograma; V. Lisovskaja, V. Novožilova; 06 15),

B. Britten „Mažasis kaminkrėtys“ (V. Konstantinovas, R. Vaitkevičius, G. Riškutė; 09 07),

G. Bizet „Daktaras Miraklis“ ( A. J. Lukoševičius, N. Savinovas, A. Kanunikovas; 11 15)

1992

P. Čaikovskij „Eugenijus Oneginas“ (A. J. Lukoševičius, N. Savinovas, A. Kanunikovas; 03 12),

„Akimirkos“ pagal W. A. Mozart, M. Glinka, M. Musorgskij, P. Dukas muziką (A. J. Lukoševičius, D. Zlotnikas, L. Dautartaitė, G. Riškutė; 06 11),

I. Morozov „Daktaras Aiskauda“ (S. Domarkas, Ž. Čmeliauskas, L. Dautartaitė, A. Janulionienė; 12 27)

1993

F. Lehar „Grafas Liuksemburgas“ (S. Domarkas, R.Kraniauskas, G. Rameikaitė; 06 30)

1994

I. Kalman „Bajaderė“ (S. Domarkas, S. Domarkas, V. Gatavynaitė; 02 19),

A. Spadavecchia „Pelenė“ (V. Konstantinovas, R. Sasnauskaitė, R. Kraniauskas, V. Kukienė; 05 28),

„Žydrasis Dunojus“ pagal J. Strauss muziką (S. Domarkas, J. Smoriginas, A. Janulionienė; 06 18),

B. Balakauskienės „Pifo nuotykiai“ (D. Lubytė-Lukoševičienė, A. J. Lukoševičius, S. Kanaverskytė; 10 29),

G. Verdi „Traviata“ (D. Anzolini, M. Piečaitis, L. Dautartaitė, L.Truikys; 12 31)

1995

Z. Kriušon „Beprotiškas savaitgalis“ (V. Konstantinovas, R. Sasnauskaitė, R. Kraniauskas, V. Kukienė; 10.06),

H. Stothart, R. Friml „Rozmari“ (A. J.Lukoševičius, U. Vilimaa, S. Bocullo, V. Šuklytė; 12 24)

1996

S. Prokofjev „Petriukas ir vilkas“ (S. Domarkas, P. Fokinas, A. Janulionienė; 01 02),

V. Gokieli „Raudonkepuraitė“ (K. Kšanas, R. Sasnauskaitė, A. Janulionienė, V. Šuklytė; 04 28),

G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“ (I. Resnis ir S. Domarkas, E. domarkas, A. Kariniauskas; 07 28),

C. Orff „Carmina Burana“ (S. Domarkas, J. Smoriginas, A. Janulionienė; 10 30),

G. Puccini „Sesuo Andželika“ (S. Domarkas,S. Domarkas, E.Malinaukas, V. Šuklytė; 10.30),

Ch Gounod „Valpurgijos naktis“ (A. J. Lukoševičius, J. Smoriginas, A. Janulionienė; 12 31)

1997

M. Ravel „Bolero“ (A. J. Lukoševičius, S. Domarkas, J. Smoriginas, A. Janulionienė;),

I. Stravinskij „Edipas Karalius“ (S.Domarkas, J. Domarkas ir V. Konstantinovas, E. Domarkas, H. Ciparis; 05 30),

G. Kuprevičiaus „Prūsai“ (S. Domarkas, N. Petrokas, V. Idzelytė; 09 01),

J. Ter-Osipov „Mažylis ir Karlsonas“ (A. J. Lukoševičius, I. Ribačiauskaitė, A. Kariniauskas; 10. 03),

F. Lehar „Linksmoji našlė” (S. Domarkas, S. Domarkas, A. Jacovskytė ir E. Kvintienė; 12 31)

1998

B. Pawlowskij „Snieguolė ir septyni nykštukai“ (A. J. Lukoševičius, J. Smoriginas, G. Riškutė-Kariniauskienė; 03 01),

F. Loewe „Mano puikioji ledi“ (S. Domarkas, R. Sasnauskaitė, R. Kraniauskas, V. Šuklytė; 05 09),

G. Bizet „Karmen“ (J. Domarkas, E. Domarkas, H. Ciparis; 08 08),

Baleto triptichas „Artisto gyvenimas“ pagal H. Berlioz „Fantastinę simfoniją“, „Sirenos“ pagal C. Debussy, „Bolero“ pagal M. Ravel muziką (S. Domarkas, J. Smoriginas, V. Leonavičiūtė-Insodienė, A. Janulionienė; 08 01),

A. Honegger „Žana d’Ark ant laužo“ (S. Domarkas, V. Konstantinovas, R.Kaubrys, A. Kariniauskas; 08 15),

J. Strauss „Žydrasis Dunojus“ (S. Domarkas, J. Smoriginas, A. Janulionienė, V. Leonavičiūtė-Insodienė; 12 31)

1999

I. Kalman „Monmartro žibuoklė“ (D. Zlotnikas, R. Sasnauskaitė, A. Kariniauskas, G. Riškutė-Kariniauskienė; 05 29),

Baletas „Romeo ir Džuljeta“ (pagal H. Berlioz muziką; S. Domarkas, J. Smoriginas, V. Leonavičiūtė-Insodienė; 08 01),

O. Nicolai „Vindzoro šmaikštuolės“ (S. Domarkas, N. Petrokas, F. Klein (Austrija), K. G. Rameikaitė; 08 07),

C. Porter „Bučiuok mane, Keit“ (V. Konstantinovas, J. Smoriginas, I. Noviks (Latvija), K. G. Rameikaitė; 08 15),

A. Bražinsko „Šnekučiai“ (S. Domarkas, R. Kaubrys, I. Noviks (Latvija), K. G. Rameikaitė; 12 31)

2000

J. Bock „Smuikininkas ant stogo“ (S. Domarkas, J. Szurmiej (Lenkija), W. Jankowiak (Lenkija), M. Hubka (Lenkija); 08 01, atnaujintas 2007 11 09)

S. Rachmaninov „Frančeska da Rimini“ (koncertinis atlikimas; A. J. Lukoševičius, V. Konstantinovas; 08 16),

S. Moniuszko „Halka“ (koncertinis atlikimas; S. Domarkas, V. Konstantinovas; 08 19)

2001

O. Nedbal „Senojo parko pasakos“ (fonograma; J. Smoriginas, G. Riškutė; 02 04),

V. Kuprevičiaus „Batuotas katinas“ (D. Zlotnikas, R. Sasanauskaitė, A. Kariniauskas, K. G. Rameikaitė; 05 12),

I. Dunajevskij „Laisvasis vėjas“ (S. Domarkas, N. Petrokas, I. Noviks (Latvija), V. Leonavičiūtė-Insodienė; 08 22),

V. Konstantinovo „Stiklinė pasakaitė“ (fonograma; R. Kaubrys, A. Janulionienė; 12 24),

K. Weill ir B. Brecht „Trijų grašių opera“ (J. Aleksa, M. Pitrėnas, J. Vaitkus, L. Stašinskaitė; 12 31)

2002

V. Konstantinovo „Šimtas princesės pabučiavimų“ (fonograma; R. Kaubrys, A. Janulionienė; 04 14)

A. Žigaitytės „Žilvinas ir Eglė“ (S. Domarkas, R. Kaubrys, S. Kanaverskytė; 08 24),

„Baletinė Čaplino ir Dolskio korta“ pagal V. Mnacakanov baletinę siuitą „Čapliniana“ ir D. Dolskio dainas (A. J. Lukoševičius, L. Beiris (Latvija), I. Noviks (Latvija),V. Leonavičiūtė-Insodienė; 11 09),

I. Kalman „Grafaitė Marica“ (S. Domarkas, N. Petrokas, F. Klein (Austrija), V. Leonavičiūtė-Insodienė; 12 31)

2003

G. Verdi „Rigoletas“ (S. Domarkas, R. Banionis, S. Bocullo; 08 17),

H. Strecker „Taravos Anikė“ (S. Domarkas, M. Kupferblum (Austrija), F. Klein (Austrija); 12 31),

R. M. ir R. B. Sherman „Merė Popins“ (I. H. Lapinsch, R. Kaubrys, A. Šimonis, J. Rimkutė; 11 07),

G. Verdi „Traviata“ (I. H. Lapinsch, E. Domarkas, L. Truikys; 08 09)

2004

E. Kalman „Čardašo karalienė“ (S. Domarkas, G. Žilys, A. Šimonis, J. Rimkutė; 08 21),

V. Lebedev „O, mielas drauge“ (V. Konstantinovas, R. Kaubrys, A. Šimonis, J. Rimkutė; 05 08 ),

W. A. Mozart „Figaro vedybos“ (S. Domarkas, E. Domarkas, S. Kanaverskytė; 08 07)

A. Schoenberg vokalinis-choreografinis diptikas „Viltis ir nakties praregėjimas“

2005

P. Mascagni „Kaimo garbė“ (S. Domarkas, E. Domarkas, K. Janulionis, V. Šuklytė; 08 12),

B. Gorbulskio „Mimoza“ (S. Domarkas, R. Kaubrys, K. Daujotaitė, M. Rubavičiūtė; 02 12),

A. Raudonikio „Skinsiu raudoną rožę“ (S. Domarkas, A. Liškauskas, K. Daujotaitė, M. Rubavičiūtė; 02 12),

Z. Liepinš „Paryžiaus katedra“ (I. H. Lapinsch, R. Kaubrys, A. Šimonis, J. Rimkutė; 08 19)

I. Morozov „Daktaras Aiskauda“ (D. Pavilionis, L. Beiris (Latvija), A. Znutina (Latvija); 03 20)

2006

J. Strauss „Šikšnosparnis” (S. Domarkas, R. Kaubrys, A. Šimonis, J. Rimkutė; 02 25),

G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“ (D. Zlotnikas, R. Kaubrys, M. Benetytė, V. Šuklytė; 07 26),

M. Ravel „Bolero“, G. Bizet-R. Ščedrin „Karmen-siuita“ (fonograma; J. Smoriginas, R. Bačiš, A. Lorens; 07 21),

P. Čaikovskij „Eugenijus Oneginas“ (I. H. Lapinsch, S. Jačėnas, A. Nekrošius; 10 19),

W. A. Mozart „Don Žuanas” (I. H. Lapinsch, R. Banionis, S. Bocullo; 12 09),

„Štrausiana“ (pagal Johann Strauss muziką; I. H. Lapinsch, L. Beiris (Latvija); 12 15)

2007

P. Abraham „Balius Savojoje“ (S. Domarkas, R. Kaubrys, A. Šimonis, J. Rimkutė; 04 21),

C. Monteverdi „Orfėjas“ (M. Lutz (Vokietija), J. Vaitkus, G. Makarevičius; 08 02),

A. Kučinsko „Bulvinė pasaka“ (D. Zlotnikas, R. Kaubrys, A. Šimonis, A. Šimonis ir V. Šuklytė; 10 24)

2008

J. Strauss „Vienos kraujas“ (S. Domarkas, R. Kaubrys, A. Šimonis, J. Rimkutė; 04 29),

V. Konstantinovo „Ką senelis padarys, viskas bus gerai“ (V. Konstantinovas, G. Padegimas, B. Ukrinaitė; 05 31),

Diptikas: M. Ravel „Ispaniškoji valanda“, M. de Falla „Meilė burtininkė“ (I. H. Lapinsch, R. Kaubrys, D. Augaitis; 08 09),

„Kruvinos vestuvės“ pagal F. G.Lorca pjesę ir A. Piazzolla muziką (J. Smoriginas, I. Ciparytė; 08 16),

V. Bartulio „Aušrinė“ (V. Konstantinovas, A. Vizgirda, M. Vosyliūtė; 11 28),

Teatralizuotas koncertas „Aistrų šėlsmas“ pagal G. Gershwin muziką (V. Lukočius, N. Petrokas, A. Šimonis; 12 19)