|
Algimantas RAUDONIKIS
Skinsiu raudoną rožę...
|
|
Noras dainuoti mamų ir tėčių kartos dainas gali pasirodyti mažų mažiausiai keistas. Dairomės į visokiausius modernumus: dabar yra išpopuliarėjusios šou metu atliekamos, taip pat – trankios aikščių dainos. Malonią staigmeną pateikia šio teatralizuoto koncerto kūrėjai, sugrąžindami mus į intymaus nuoširdumo laikus, kurie, atrodytų, negrįžtamai nutolo.
|
|
|
|
Šventinis šokio ir muzikos vakaras, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai
|
|
I dalis – koncertas, skirtas Vinco Kudirkos 150-mečiui ir „Tautiškos giesmės“ 110-mečiui.
II dalis – šokio spektaklis pagal Danieliaus Dolskio dainas. Baletmeisterė Lita Beiris (Latvija).
III dalis – Algimantas Raudonikis. „Skinsiu raudoną rožę“, šokio spektaklis. Libreto autorius Ramūnas Kaubrys. Choreografas Aurelijus Liškauskas.
Projektą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
|
|
|
|
Meilės ir mirties giesmė
|
|
|
1 dalies kamerinės muzikos koncertas
Programoje – Johannes Brahms originalios dainos
Tai kupina giliausių jausmų muzika, verčianti dar kartą patirti visas visaapimančios meilės spalvas – ir tamsų ilgesį, ir skaidrų džiugesį, ir juodą skausmą, ir šviesų nerimastingą virpulį...
|
|
|
|
Koncertas Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro jubiliejui
|
|
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras (nuo 1993 – Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras) ilgamečio kolektyvo dirigento ir meno vadovo Stasio Domarko iniciatyva aktyviai dalyvauja uostamiesčio ir Vakarų Lietuvos renginiuose. Kolektyvo repertuare – pasaulinė simfoninės muzikos klasika bei šiuolaikinė muzika.
|
|
|
|
Sveika, Ispanija!
|
|
Festivalio atidarymas
Ugningos ispanų kompozitorių melodijos nuskraidins į Ispaniją, šalį, turinčią daugiausia saulėtų dienų metuose. Vaizduotė, jaudinama nepakartojamų ispanų muzikos garsų, kurs spindinčio kraštovaizdžio, karščiu alsuojančios koridos, flamenko ritmu judančių šokėjų vizijas. Ne veltui senovės graikai šį įdomų kraštą vadino Vakarų Žvaigždės šalimi: Sveika, Ispanija!
|
|
|
|
Populiariosios klasikinės muzikos koncertas
|
|
Populiariosios klasikinės muzikos koncerte skambės gražiausi užsienio ir lietuvių kompozitorių kūriniai. Suksis Fortūnos smagratis, liesis nepamirštamų melodijų versmės, gaivinančios kiekvieną atokvėpio išsiilgusią sielą.
|
|
|
|
Ispanų ir populiariosios vokalinės muzikos koncertas „O, mano širdie!“
|
|
Ateikite – išgirsite širdies dūžius, kai tariamos švelnios meilės priesaikos ir kuždami aistringi pažadai. Ateikite – Jūsų vakaras pražys draugystės ir meilės jausmais, skambant svajingoms dainų melodijoms. Ateikite, kad galėtumėte ištarti: „Šią akimirką tu laiminga, o, mano širdie“.
|
|
|
|
Sakralinės muzikos koncertas „Ave Marija”
|
|
Marijos garbei giesmės kuriamos jau du tūkstantmečius, jai skirdavo savo kūrinius žymiausi įvairių epochų kompozitoriai. Muzika, šlovinanti Mariją, visuomet yra skaidri, šviesi, svajinga, pakylėta – tai ypatingo grožio himnai moteriškumui, kuris neįsivaizduojamas be švelnumo, gerumo, atlaidumo ir meilės.
|
|
|
|
Ispanų ir populiariosios vokalinės muzikos koncertas „Gyvenu dėl tavęs“
|
|
Kai tau žemė ims slysti iš po kojų, akimirka nutils. Girdi? Aš kvėpuoju. Kvėpuoju tik dėl tavęs... Kai pajusi, kad gyventi nėra dėl ko, pažvelki į mano akis. Matai? Jos spindi tik tau. Gyvenk dėl manęs, nes aš gyvenu dėl tavęs. Nebegirdi nieko, kas paglostytų sielą? Tada paklausyk, kaip plaka mano širdis ir patikėk, ji plaka tik dėl tavęs...
Anonimas
|
|
|
|
Koncertas-fantazija „Tegyvuoja, Ispanija!“ ir Flamenko šokių vakaras
|
|
1 dalis – koncertas-fantazija „Tegyvuoja Ispanija!“
2 dalis – festivalio dovana – Flamenko šokių vakaras
Tikimės, kad po visą pasaulį keliaujantys garsieji ispanai Don Kichotas ir jo ištikimasis tarnas Sanča Pansa laiku pasirodys ir Lietuvoje, Klaipėdoje.
|
|
|
|
Koncertas Pasaulinei muzikos dienai
|
|
ŠVENTINIS KONCERTAS
1975 metų spalio 1 dieną UNESCO paskelbė Pasauline muzikos diena. Ji plačiai pažymima daugelyje šalių – prestižiškiausiose salėse rengiami koncertai, kuriuose skamba klasikų ir šiuolaikinių kompozitorių kūryba, atliekama muzikos garsenybių. Tradiciškai į šventinį koncertą kviečia ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvas. Koncerto programoje skambės gražiausios klasikinės muzikos opusai.
|
|
|
|
Johano Štrauso polkos ir valsai
|
|
Koncerte skambės austrų kompozitoriaus Johano Štrauso (Johann Strauss) kūriniai. Johanas Štrausas kūrė polkas, maršus, operetes, vis tik pasaulyje labiausiai yra žinomas savo valsais. Juos kompozitorius ištobulino ir išpopuliarino, todėl buvo pramintas „valsų karaliumi“.
|
|
|
|
Klasikinės muzikos koncertas
|
|
Dirigento Ilmars Harijs Lapinsch 65-erių metų jubiliejui
Dalyvauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai, choras ir orkestras
„Koncerto programą pasirinkau, siekdamas kuo plačiau pristatyti mūsų puikaus orkestro muzikantus, atliekančius solo partijas, choro dainininkus ir solistus. Programoje taip pat skambės net penkių amžių – nuo XVII iki XXI – muzika. Visi kompozitorių kūriniai Lietuvoje atliekami pirmą kartą.“ Dirigentas Ilmars Harijs Lapinsch
|
|
|
|
Gala koncertas
|
|
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras žiūrovams parengė ypatingą dovaną – susitikimą su pasaulinio garso dainininkais. Gala koncerte – klasikinės muzikos šventėje – pasirodys Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus, viena ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos operos dainininkių, ir ispanas Oscar Marín, rečitalius ir koncertus atlikęs daugelyje garsiausių Europos koncertų salių ir operos teatrų. Abu talentus jungia kūrybinis bendradarbiavimas su XX a. operos legenda Montserrat Caballé.
|
|
|
|
Koncertas
|
|
Richard Wagner operų NIURNBERGO MEISTERZINGERIAI, DIEVŲ ŽLUGIMAS, SKRAJOJANTIS OLANDAS fragmentai
|
|
|
|
Jaunųjų talentų festivalio atidarymo koncertas
|
|
|
I dalis
Dalyvauja
Klaipėdos universiteto Menų fakulteto kamerinis orkestras, vadovas ir dirigentas Algis Jonas Lukoševičius
Eduardo Balsio menų gimnazijos styginių instrumentų orkestras, vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis
Stasio Šimkaus konservatorijos pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovas ir dirigentas Vygantas Rekašius
II dalis
Dalyvauja
Jungtinis didysis Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas (LMTA)
|
|
|
|
Su Wagneriu pas Thomą Manną
|
|
Richardas Wagneris – vienas garsiausių vokiečių romantinės operos kūrėjų, muzikinio teatro ir muzikos reformatorius, meno teoretikas, eseistas, publicistas. Kompozitoriaus kūryba tampriai siejasi su pažiūromis apie išskirtinę meno galią ir vaidmenį visuomenėje, valstybėje, religijose. Kūrė libretus ir muziką savo operoms, kuriose herojai kovoja su likimu iki juos išlaisvinančios mirties. R. Wagneris teigė, kad dramos muzikos esmė – begalinė ir absoliuti melodija, siekė muzikinės formos ir teksto vientisumo.
|
|
|
|
Meilė prie jūros
|
|
2 dalių šokio spektaklis (pagal fonogramą)
1 dalis
LIETUVA – MANO MEILĖ
Vienaveiksmis šokio spektaklis pagal Danieliaus Dolskio dainas
Libreto autorius Guntis Gailitis (Latvija)
2 dalis
SKINSIU RAUDONĄ ROŽĘ...
Vienaveiksmis šokio spektaklis pagal Algimanto Raudonikio dainas
Trukmė – 2 val. 30 min.
|
|
|
|
CzechoBalt projektas
|
|
Polistilistinės, keliolikos dalių siuitos sukūrimas ir atlikimas – tai ilgalaikio (dviejų metų) kūrybinio bendradarbiavimo su Čekijos atlikėjais bei DJ Geniu (Lietuva) galutinis tikslas. Šį bendradarbiavimą inicijuoja pasaulinio garso ansamblis CLARINET FACTORY (Praha, Čekijos Respublika), pasižymintis inovatyvių idėjų įgyvendinimu koncertinėje praktikoje bei įrašų leidyboje. Platesnė informacija apie šį kolektyvą paskelbta jo internetinėje svetainėje http://www.clarinet-factory.cz/en/. Projekto puslapis MySpace http://www.myspace.com/czechobalt
|
|
|
|
Gabriel FAURE
Requiem
|
|
Prancūzų kompozitorius Gabrielius Forė (Gabriel Faure) „Requiem“ op. 48, D-minor sukūrė tarp 1877 ir 1899 metų. Kūrinys skirtas atlikti Romos katalikų mišių metu už mirusiuosius, tačiau jis skamba ir prestižinėse koncertinėse salėse. G. Forė muzika (tai neįprasta šiam žanrui) šviesi, skaidri, įprasminanti gyvenimo džiaugsmą, o ne kančią. Yra plačiai žinoma nepaprasto grožio ketvirtoji dalis „Pie Jesu“, apie kurią kompozitorius Kamilis Sen-Sansas (Camille Saint-Saens) sakė: „taip, kaip Mocarto (Mozart) yra vienintelis Ave verum Corpus, taip ir šitas yra vienintelis Pie Jesu.“
|
|
|
|
Giuseppe VERDI
Rigoletas
|
|
3 veiksmų operos koncertinis atlikimas
Dirigentas Normunds VAICIS
|
|
|
|
Valerija Balsytė ir draugai
|
|
Koncertas
Dirigentas Normunds Vaicis
|
|
|
|
.jpg)
.jpg)
