Kalba:   LT   EN
   
Globėjai
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Kultūros rėmimo fondas
Europos socialinis fondas
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
Neringos miesto savivaldybė
Bilietus platina
bilietai.lt
Rėmėjai
Navalis
Partneriai
Ararat
Informaciniai partneriai
ACM informacija miestui
JCDecaux
Lietuvos televizija
Klasika
15 min
Lietuvos žinios
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
Kontrastai
Radijo stotis "Spindulys"
Muzikos barai
Literatūra ir menas
7 meno dienos
Lietuvos scena
Žurnalas Miesto IQ
Bernardinai.lt
Kaveikti.lt
Pajūrio naujienos
Švyturio laikraštis
Tauragiškių balsas
Express kontaktas
IT sprendimai
« 2010 Rugsėjis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Baletas
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Johann STRAUSS
Štrausiana
 

2 dalių šokio ir vokalinės muzikos spektaklis

 

Premjera – 2006 m. gruodžio 15 d., Klaipėda
Trukmė – 2 val. 10 min.


„Štrausiana“ – tai Johanno Strausso biografijos motyvais sukurtas romantiškas vokalinis-choreografinis spektaklis, kuriame skamba ir populiariausi valsai, ir rečiau atliekami kompozitoriaus kūriniai. Spalvingą romantikos, aistros ir žaismingumo kupiną vakarą dovanoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai, baleto šokėjai ir orkestras.



Maurice RAVEL, Georges BIZET – Rodion ŠČEDRIN
Bolero, Karmen-siuita
 

Choreografas Jurijus Smoriginas:


„Bolero“. Visada galvojau, kad rato forma asocijuojasi su amžinybės idėja. Bet rato forma gali asocijuotis ir su persekiojimu: tai gali būti ir neapykantos idėja, ir persekiojimo manija ar aistros ir geismo sindromas. Žmogui būdinga vilioti ir būti viliojamam... Tačiau pasiekę savo tikslą, mes dažnai elgiamės neprognozuojamai – aistra veda mus iš proto...


„Karmen-siuita“. Klaipėdos muzikiniame teatre šokio spektaklis ,,Karmen“ bus pateiktas gan netradiciškai – istorija vyks rodeo metu. Ir buliai, ir žmonės kovos dėl gyvenimo ir meilės, o istorijos herojai bus paprasti bulių varovai-gaučo. Pati Karmen, tikiuosi, bus tarsi nužengusi iš Mérimée apysakos puslapių: „... ji trenkė česnaku ir nusmukusios kojinės viliojo kiekvieną, kas į ją pažiūrėdavo.“



Algimantas RAUDONIKIS
Skinsiu raudoną rožę
 

1 veiksmo šokio spektaklis pagal Algimanto Raudonikio dainas

 

Paprastučiai dainų siužetai, išraiškingai ir kūrybingai papasakoti šokio miniatiūrose, neįmantrios melodijos netikėtai virsta nuotaikingu šokio spektakliu. Jame taip meistriškai sujungiama muzika, šokis, scenografija ir kostiumai, kad nemačiusiajam paklausus: „Na kaip, ar įdomu?“, tegali atsakyti: „Gražu. Su meile, vardan meilės. Jaudinančiai paprasta, bet giliamintiška.“

Šokio spektaklis „Skinsiu raudoną rožę...“ – tai dovana mylintiems gyvenimą, vertinantiems praeitį ir tikintiems meilės pasaka.



pagal Valter MNACAKANOV baletinę siuitą
Baletinė Čaplino ir Dolskio korta
 

2 dalių baleto spektaklis


Nuotaikingas, linksmas, graudus, netgi sentimentalus retro spalvomis nuspalvintas modernaus šokio ir klasikinio baleto pasakojimas apie Čarlį Čapliną (pagal V. Mnacakanovo baletinę siuitą „Čapliniana“) ir to paties laikmečio lietuvius, jų gyvenimo nuotaikas, skambančias Danieliaus Dolskio dainose.



Kruvinos vestuvės
 

2 dalių šokio spektaklis
pagal fonogramą

 

„Kruvinos vestuvės“ (Bodas de Sangre, 1932) – pirmoji tragedijų trilogijos dalis, kurioje pasireiškia Lorkos eksperimentavimo literatūroje ir teatre dvasia. Atrodytų, nereikšmingi kasdieninio gyvenimo įvykiai, kuriuos vaizduoja autorius, jų dalyviams tampa asmeninių tragedijų priežastimis.



Prarastos sielos
 

Kompozitorių Onutės Narbutaitės, Algirdo Martinaičio, Giedriaus Puskunigio, Linos Lapelytės muzika
2 dalių šokio miniatiūrų vakaras (pagal fonogramą)


Premjera – 2009 m. rugpjūčio 9 d., Klaipėda
Trukmė – 1 val. 20 min.

Miniatiūrų vakarą sudaro keturios labai skirtingos ir tuo pačiu labai panašios šokio kompozicijos, kurias vienija „atradimų ir praradimų“ tema. Choreografė Rasa Alksnytė pasirinko miniatiūrų formą, nes šokio kompozicijomis apmąsto ne vieno, bet daugelio žmonių likimų. Ji pasitelkė šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrinius: Onutės Narbutaitės „Pas de deux“, Linos Lapelytės „Žmogus iš Owanotapeko“, Algirdo Martinaičio „Teisingojo žodžio malda“, Giedriaus Puskunigio „Strindbergo sapnas“.



Piotr ČAIKOVSKIJ
Spragtukas
 

Baleto „Spragtukas“ gimimas, bendradarbiaujant kompozitoriui P. Čaikovskiui ir choreografui M. Petipa, datuojamas 1892 metais. Tačiau jeigu žiūrovas tikisi pamatyti tradicinį, XIX amžiaus pabaigos pastatymą, jis bus nuviltas. Šis „Spragtukas“ į žiūrovus žvelgs per XXI amžiaus prizmę, per mūsų laikų pasaulį ir jo galimybes, per tradicijų suvokimą bei jų svarbą dabarties žmogui. Taip trumpai savo šokio spektaklio koncepciją pristato libreto autorė ir choreografė Simona Marija Šimulynaitė.

 

Vaizdo klipas



Nuo flamenko iki džiazo
 

2 dalių šokio spektaklis (pagal fonogramą)

 

Šokio vakaras „Nuo flamenko iki džiazo“ – tai temperamentingos šokio improvizacijos, sukurtos populiarių flamenko ir džiazo melodijų temomis. Flamenko šokio entuziastė ir propaguotoja Beata Molytė-Kulikauskienė su kolegomis teatro šokėjais ne tik parengė žaižaruojančią ugninga nuotaika šokių programą, bet ir visus pageidaujančiuosius pamokys būdingiausių flamenko šokio judesių ir figūrų.

 

Dalyvauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletas