Siužeto santrauka

Veiksmas vyksta aikštėje priešais karaliaus rūmus Bojotijos Tėbuose.

Ekspozicija – Prologas – Edipo ir Tėbų gyventojų scena. Mieste siaučia maras. Visi supranta tai kaip dievų bausmę. Miestiečiai prašo karalių gelbėti Tėbus nuo maro; karalius, pasitikėdamas savo jėgomis (sykį jis jau sėkmingai įminė Sfinkso mįsles), iškilmingai šitai pažada. Į klausimą, ką nuveikęs miesto išgelbėjimui, Edipas atsako, kad nusiuntė žmonos Jokastės brolį Kreontą į Delfus, idant išklausytų ir praneštų orakulų mintis. Antrasis epizodas – Kreonto sugrįžimas iš Delfų; jis skelbia orakulų ištarmę: nelaimių kaltininkas čia pat, greta esantis tėvažudys, karaliaus Lajaus žudikas; nusikaltėlis turįs būti nubaustas, ir miestą aplenks nelaimės. Edipas tvirtai pasižada pagal orakulų ištarmę nubausti kaltininką ir ištremti jį iš miesto. Trečiasis epizodas – visų gerbiamo senolio, aklo Teiresijaus pasirodymas; Edipo ir Teiresijaus scenos metu senolis, aštrių Edipo replikų išprovokuotas, paskelbia: „Karaliaus žudikas – karalius“. Edipas, taip netikėtai apkaltintas, įžiūri čia klastą: gal tokiu būdu Kreontas tikisi užimti jo sostą?.. Choras gieda „Gloria“ Jokastei, Edipo žmonai. Kol kas dar nei ji, nei pats Edipas nežino baisios tiesos: Jokastė Edipui ne tik žmona, bet ir… motina.

Antroji oratorijos dalis tęsia pradėtą veiksmą. Pirmasis jos epizodas – Jokastės scena-arija. Nebepasitikėdama orakulais (kartą jie buvo suklydę), ji savaip mėgina aiškinti Lajaus žūtį kryžkelėje. Tačiau Edipas, prisimindamas, kas nutiko ir jam kadaise (galbūt net toje pačioje kryžkelėje), pradeda suvokti skaudžią tiesą. Jokastė mėgina raminti vyrą, tačiau Edipas nori visą tiesą pats sužinoti iš vienintelio liudininko – piemens lūpų. Antrasis šios dalies epizodas – Piemens ir Korinto pasiuntinio pasirodymas. Ir jie neskuba atskleisti visos teisybės, tačiau, Edipo primygtinai prašomi, prasitaria. Pirmoji neįtikėtiną situacijos siaubą suvokia Jokastė: nepratarusi nė žodžio, ji pasišalina. Netrukus ir Edipas perpranta visą, nors ir nevalingų, bet labai sunkių nusikaltimų seką.

 
Trečiasis epizodas – Pasiuntinys praneša apie tragediją: Jokastė nusižudė. Edipas įvykdo savo pažadą nubausti karaliaus Lajaus žudiką: išsidūręs akis jis paliks Tėbus. Dar kartą pasirodęs scenoje, aklas Edipas nebeprabyla. Tik baigiamasis Tėbų gyventojų choras perteikia sudėtingų jausmų gamą – gailestį ir pyktį, nusivylimą ir rūstumą: „Sudie, Edipai, mes tave mylėjome…“

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, be tiesioginio dalyvavimo teatro spektakliuose, rengia ir koncertines programas, dažnai – su teatro simfoniniu orkestru. Abiejų kolektyvų pasirodymuose – solidus atliktų kantatų, oratorijų bei mišių sąrašas. Jame – A. Caldaros „Dies irae“, A. Honeggero „Žana d’Ark ant laužo“, G. Rossinio „Messa di Ravenna“, I. Stravinskio „Oedypus Rex“, K. Orfo „Carmina Burana“, G. Fauré, W.A. Mozarto, G. Verdi „Requiem“, J. Brahmso „Vokiškasis Requiem“, J.S. Bacho „Kalėdinė oratorija“, F. Mendelsohno „Elias“.

 
Muzikologai, kviestiniai atlikėjai ir dirigentai akcentuoja choro profesionalumą. Tai – teatro vyriausiojo chormeisterio Vladimiro Konstantinovo nuopelnas. Talentingas vadovas ir pats diriguoja operas, operetes, oratorijas, simfoninio ir koncertinio žanro kūrinius. Choras yra koncertavęs Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje.

Choras „Vilnius“ – didžiausias profesionalus koncertinis choro kolektyvas Vilniaus mieste, neseniai atšventęs 35-erių metų sukaktį. Choro veikla nepaprastai intensyvi – jis koncertuoja su žymiausiais Lietuvos orkestrais, dirigentais ir solistais, yra nuolatinis festivalių Lietuvoje ir užsienyje dalyvis. Parengtas didžiulis apie 1000 kūrinių repertuaras, kurio nemažą dalį (84) sudaro stambios apimties partitūros, tarp jų: G.F. Hendelio „Joshua“, „Dixit Dominus“, G. Mahlerio VIII simfonija, A. Dvořako „Te Deum“, A. Brucknerio „Messe e-moll“, L. Cherubinio „Requiem“, W.A. Mozarto „Laudate Dominum“ ir kt. Lietuvoje ir užsienyje atlikta per 1500 koncertų, apie 300 kūrinių įrašyta radijuje, išleista 10 vinilinių, 8 kompaktinės plokštelės.

Choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas – profesorius Povilas Gylys, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prorektorius, choro festivalių, konkursų Lietuvoje ir užsienyje laureatas, Pasaulio lietuvių dainų ir Baltijos šalių „Gaudeamus“ švenčių meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Chorui „Vilnius“ vadovauja nuo 2001 m.