Francesco Maria PIAVE libretas, Stasio YLOS vertimas

4 veiksmų opera

pagal Alexandre DUMAS-sūnaus pjesę „Dama su kamelijomis“

Tai istorija, šlovinanti tikrąją Meilę, kurios nesutrypė nei įsimylėjėliams Violetai ir Alfredui nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, nei aplinkinių intrigos, nei Dievo valia įvykęs amžinasis išsiskyrimas.

Premjera – 1994 m. gruodžio 31 d.

Spektaklis atnaujintas – 2003 m. rugpjūčio 9 d.

Trukmė ~ 3 val. 40 min.

Piotro ČAIKOVSKIO, Konstantino ŠILOVSKIO libretas (pagal Aleksandro PUŠKINO eiliuotą romaną)

2 dalių opera rusų kalba

Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Ilmars Harijs Lapinsch:


„Man atrodo, kad operoje sprendžiama pagrindinė problema – meilės ir atsakomybės santykis – tokia pat sena, kaip civilizacija. P. Čaikovskio muzika turbūt yra viena išraiškingiausių, giliausiai perteikiančių meilės jausmą. Ir mes šiandien kalbam apie tai savo spektaklyje, „negražindami“ nei Puškino, nei Čaikovskio.“

Premjera – 2006 m. spalio 19 d.

Trukmė ~ 2 val. 40 min.

Henri MEILHAC, Ludovic HALEVY libretas (pagal Prosper MERIMEE novelę), Vlados MIKŠTAITĖS vertimas

4 veiksmų opera

Tai muzikinė istorija apie laisvą, aistringai ir nevaržomai mylinčią čigonę Karmen. Prancūzų kompozitorius Žoržas Bizė (Georges Bizet, 1838–1875) sukūrė realistinę operą „Karmen“ pagal to paties pavadinimo Prospero Merimė (Prosper Merimee, 1803–1870) novelę. XIX amžiuje tokios istorijos ir tokio personažo pavaizdavimas operoje buvo vertinamas kaip įžūlus išsišokimas ir didžiulis nesusipratimas. Dabar kiti laikai ir kiti papročiai. Žmonių nebestebina daugelis dalykų, kurie kadaise buvo tabu. Tačiau muzika, alsuojanti pietietišku temperamentu, tebeskamba jaudinančiai ir įtaigiai.

Premjera - 1998 m. rugpjūčio 8 d., Klaipėda

Trukmė ~ 3 val. 30 min.

Francesco Maria PIAVE libretas (pagal Victor HUGO dramą „Karalius linksminasi“), Vinco GIEDROS vertimas

„Mano nuomone, teatriniu požiūriu stipriausias iš visų siužetų, pagal kuriuos rašiau muziką, yra „Rigoletas“. Čia yra baisių įvykių, ryškių kontrastų, temperamentų, patetikos. Visos peripetijos kyla iš lengvabūdės, nesuvaldomos hercogo asmenybės: iš čia Rigoleto baimės, Džildos aistra ir t.t. Tai prikelia gyventi daug itin dramatiškų momentų, iš kurių kvarteto scena pagal poveikio stiprumą – viena geriausių teatre.“

(G. Verdi, 1853-04-22)

Gennaro Antonio FEDERICO libretas, Vlados MIKŠTAITĖS vertimas

Veiksmas vyksta Italijoje 18-ame amžiuje

Tarnaitė Serpina (vardo reikšmė – „maža gyvatė“) tvarko turtingo viengungio Uberto namų ūkį. Tam, kad išvengtų valdingų nuotaikų, jis pareiškia ketinantis vesti. Serpina atkerta, kad ji pati bus šių namų šeimininkė.

Pirmiausia tarnaitė sugalvoja išsiaiškinti, ar ja pasitiki – apsimeta, kad planuoja ištekėti ir pristato „Kapitoną Trankuolį“, o iš tikrųjų persirengusį tarną Vesponę. Po susitikimo su šiurkščiu kareiviu, Ubertas užjaučia ir gailisi Serpinos. Tada, kai ji pareikalauja, kad ponas sumokėtų kraitį arba vestų – Uberto pasirenka vedybas, taip paversdamas tarnaitę namų šeimininke.

Igorio STRAVINSKIO ir Jean COCTEAU libretas pagal to paties pavadinimo SOFOKLIO tragediją, Jean DANIÉLOU vertimas į lotynų kalbą

Igorio Stravinskio opera-oratorija „Oedipus Rex“ („Karalius Edipas“) – didinga, monumentali freska. Nepaprastai ryškiai (lyginant su kitais kompozitoriaus kūriniais) joje suskamba pagrindinio herojaus – karaliaus Edipo drama. Tiems, kurie žino Sofoklio dramos jausmų įvairovę, dramaturginę jos aistrą, operos-oratorijos skambesys gali pasirodyti santūrus, netgi asketiškas. Šiame kūrinyje Stravinskis liko ištikimas savo antiromantiniam credo: jis nenorėjo atvirų emocijų aistros, nesiekė specialiai aštrinti ir taip gilaus konflikto. Svarbiausia jam buvo perteikti Sofoklio tragedijos jausmų didybę ir jos epiškumą.

3 veiksmų komiška opera

Cesare STERBINIO libretas, Stasio YLOS vertimas

Veiksmas vyksta Sevilijoje.

Sklando legendos, kad Džoakinas Rosinis (Gioacchino Rossini, 1792–1868) operą „Sevilijos kirpėjas“ sukūrė per dvidešimt dienų pagal Pjero Bomaršė (Pierre Beaumarchais, 1732–1799), vienos iš trijų pjesių apie kirpėją Figarą, siužetą. Pripažinta, kad tai yra ne tik geriausia kompozitoriaus sukurta opera buffa, bet ir viena geriausių šio žanro operų apskritai.

Atnaujinimo premjera
2012 m. kovo 24 d., Klaipėda

Premjera
1996 m. liepos 28 d., Klaipėda

Spektaklio trukmė ~ 2 val. 45 min.

Lorenzo da PONTE libretas, Vytauto BLOŽĖS vertimas

„Don Žuanas“ – žaisminga drama – nepranoktas Mocarto šedevras. Net jeigu jis daugiau nieko nebūtų sukūręs, vien dėl šios operos būtų pelnęs nemirtingą šlovę. Beje, šioje operoje Mozarto biografai įžvelgia tėvo ir sūnaus santykių analogiją. Jų nuomone, kompozitorius čia vaizduoja savo kaip sūnaus dramą.

Alessandro STRIGGIO jaunesniojo libretas

2 dalių opera, atliekama italų kalba

Premjera – 2007 m. rugpjūčio 2 d., Klaipėda

Trukmė – 2 val.

Populiarioje legendoje pasakojama, kad Orfėjas buvo upių dievo iš Trakijos Ojagro (kitas variantas – Apolono) ir mūzos Kaliopės sūnus. Orfėjas buvo garsus dainius ir muzikantas, jo menas turėjo magiškos galios, jam paklusdavo ne tik žmonės, bet ir dievai, net gamta. Orfėjas dalyvavo argonautų žygyje, kitaros garsais ir dainomis ramindamas bangas ir padėdamas „Argo“ irkluotojams. Jo muzika malšino galingojo Ido pyktį. Kai Orfėjo žmona Euridikė staiga mirė nuo gyvatės įkandimo, jis leidosi iš paskos į vėlių karalystę. Dainius savo muzika pavergė Hado šunį Kerberą, erinijas, Persefonę ir Hadą. Hadas pažadėjo grąžinti Euridikę į pasaulį su sąlyga, kad Orfėjas nepažvelgs į žmoną, kol nebus įžengęs į savo namus. Apsalęs iš laimės Orfėjas grįžo su žmona, tačiau neįvykdė sąlygos – per anksti atsisuko į žmoną – ir ji tą pačią akimirką dingo, grįžo į mirties šalį. Jie išsiskyrė amžiams.

Kasparo DIMITERO libretas (pagal Viktoro HUGO romaną), Ramutės SKUČAITĖS vertimas

3 veiksmų opera-melodrama

Trukmė – 3 val.
Premjera – 2005 m. rugpjūčio 19 d., Klaipėda

„Paryžiaus katedrą“ sukūrė ryškiausias šiuolaikinis latvių kompozitorius Z. Liepinš. Operos-melodramos sėkmę lėmė ne tik originali ir patraukli muzikinė operos kalba, bet ir XIX a. prancūzų romantikų Viktoro Hugo romano ilgaamžiškumas bei šlovė.

Jaudinantis pasakojimas apie pasaulyje bei asmenybėje esančias priešybes: grožį ir bjaurumą, gėrį ir blogį, dieviškąjį ir žvėriškąjį pradus, įtaigi režisūra, nuoširdi artistų vaidyba sukrečia kiekvieną.

Lorenzo da PONTE libretas (pagal Pierre de BEAUMARCHAIS pjesę), Vlados MIKŠTAITĖS vertimas

4 veiksmų komiška opera

Tai tipiška klasikinė opera, nenusileidžianti iki šiuolaikinio gyvenimo aktualijų, neperšanti jokių realijų su mūsų laikmečiu. Nuostabi oazė pailsėti protui ir sielai nuo įsiėdusių kasdienio gyvenimo smulkmenų, pasinerti į amžinąsias meilės aistras ir peripetijas ar tiesiog atsipalaidavus pamedituoti, skambant tobulai sukomponuotai muzikai, jai į taktą scenoje šlamant puošniausiems krinolinams...

Liudviko JAKIMAVIČIAUS, Vidmanto BARTULIO libretas

1 dalies, 2 paveikslų, 10 scenų opera

„Aušrinėje“ pasakojama apie neatmenamus laikus, kai Dievai ir Žmonės gyveno greta.

Mirus tėvui, broliai dalinosi turtą. Vienintelis trečiasis Brolis nesivėlė į turto dalybas. Jis, žiūrėdamas į dangų, tematė savo gyvenimo svajonę ir didžiąją meilę – Aušrinę, tad iškeliavo jos ieškoti...

Claude DEBUSSY libretas pagal Maurice MAETERLINCK pjesę, Ramutės SKUČAITĖS vertimas 

2 dalių opera

Trukmė – 3 val. 

Klodas Debiusi (Claude Debussy, 1862–1918) yra vienas įdomiausių ir garsiausių XX a. muzikos asmenybių. Prancūzų kompozitorius, impresionizmo krypties atstovas „Pelėją ir Melisandą“ sukūrė pagal sutrumpintą belgų dramaturgo Moriso Meterlinko (Maurice Maeterlinck, 1862–1949) pjesę. Opera labai savita, pagrįsta vidiniu, o ne išoriniu veiksmu. Čia nėra veiksmo dinamikos, jausmų įtampos ir proveržių, būdingų veristinei, romantinei ar ekspresionistinei operoms. Kompozitorius subtilia muzikos kalba perteikia veikėjų nuotaikas, pojūčių niuansus, paliečiančius jų dvasią. „Pelėjas ir Melisanda“ – reikšmingiausias K. Debiusi sceninis veikalas, simbolinė drama, kurios pagrindiniai veikėjai paslaptingi, veikiami nuolat besikeičiančių jausmų.

Nahumo TEITO libretas pagal VERGILIJAUS poemą „Eneida“

2 dalių, 3 veiksmų opera

 Žymiausio XVII a. anglų muzikos kūrėjo Henrio Perselio (Henry Purcell, 1659–1695) baroko operoje „Didonė ir Enėjas“ (Dido and Aeneas,1689) įtaigiai pavaizduota Kartaginos karalienės Didonės ir trojiečio Enėjo tragiška meilės istorija. Libretą parašė garsus tų laikų anglų poetas Naumas Teitas (Nahum Tate, 1652–1715) pagal Vergilijaus poemą „Eneida“.

Kartaginos karalienė Didonė įsimyli Trojos didvyrį Enėją. Jie sudaro sąjungą. Istorija būtų graži ir laiminga, jei ne keršto deivės erinijos. Jos primena Enėjui seną dievų ištarmę: jis turi pasiekti Italiją ir įkurti Romos miestą. Deivės įsako didvyriui palikti Kartaginą. Bet, pamatęs savo mylimosios skausmą, Enėjas nusprendžia nepaklusti dievų valiai ir pasilikti. Didonė, suprasdama besąlygišką Enėjo meilę ir numatydama jos pavojus, nusprendžia pasiaukoti dėl mylimojo gyvenimo ir laimės. 

Trukmė ~ 1 val. 

Giovacchino FORZANO libretas, Stasio YLOS vertimas

vienaveiksmių operų diptikas

Italų kompozitoriaus Džakomo Pučinio (Giacomo Puccini, 1858–1924) geriausios operos daugiau kaip šimtą metų atliekamos pasaulio operos teatruose („Bohema“, „Madam Buterflai“, triptikas „Apsiaustas“ ir „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“, „Toska“, „Turandot“). Jos pasižymi sodriu teatrališkumu, išjudina giliausias žiūrovų emocijas, žavi išradinga melodija. Unikalus kompozitoriaus talentas, gebantis jungti į vieningą visumą muziką, žodžius bei dramos veiksmą, išsiskleidė kuriant sukrečiančias muzikines dramas. Dž. Pučinis pratęsė didžią italų operos tradiciją, paveldėtą iš pirmtakų – Rosinio, Belinio, Donicečio ir Verdžio. Mirus Pučiniui, baigėsi didysis italų operinės muzikos klestėjimo amžius. Tačiau personažų istorijos leidžia mums ir dabar jausti galingos Maestro iš Lukos dvasios prisilietimą.
Pagal P. Southwell-Sander knygą „Puccini“