Kalba:   LT   EN
   
Globėjai
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Kultūros rėmimo fondas
Europos socialinis fondas
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
Neringos miesto savivaldybė
Bilietus platina
bilietai.lt
Rėmėjai
Navalis
Partneriai
Ararat
Informaciniai partneriai
ACM informacija miestui
JCDecaux
Lietuvos televizija
Klasika
15 min
Lietuvos žinios
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
Kontrastai
Radijo stotis "Spindulys"
Muzikos barai
Literatūra ir menas
7 meno dienos
Lietuvos scena
Žurnalas Miesto IQ
Bernardinai.lt
Kaveikti.lt
Pajūrio naujienos
Švyturio laikraštis
Tauragiškių balsas
Express kontaktas
IT sprendimai
« 2010 Rugsėjis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Opera
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Giuseppe VERDI
Traviata
 

4 veiksmų opera

pagal Alexandre DUMAS – sūnaus pjesę „Dama su kamelijomis“

 

Tai istorija, šlovinanti tikrąją Meilę, kurios nesutrypė nei įsimylėjėliams Violetai ir Alfredui nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, nei aplinkinių intrigos, nei Dievo valia įvykęs amžinasis išsiskyrimas.

 

Premjera – 1994 m. gruodžio 31 d.

Spektaklis atnaujintas – 2003 m. rugpjūčio 9 d.

Trukmė ~ 3 val. 40 min.



Piotr ČAIKOVSKIJ
Eugenijus Oneginas
 
2 dalių opera rusų kalba



Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Ilmars Harijs Lapinsch:


„Man atrodo, kad operoje sprendžiama pagrindinė problema – meilės ir atsakomybės santykis – tokia pat sena, kaip civilizacija. P. Čaikovskio muzika turbūt yra viena išraiškingiausių, giliausiai perteikiančių meilės jausmą. Ir mes šiandien kalbam apie tai savo spektaklyje, „negražindami“ nei Puškino, nei Čaikovskio.“


Georges BIZET
Karmen
 

4 veiksmų opera


Tai muzikinė istorija apie laisvą, aistringai ir nevaržomai mylinčią čigonę Karmen. Prancūzų kompozitorius Žoržas Bizė (Georges Bizet, 1838–1875) sukūrė realistinę operą „Karmen“ pagal to paties pavadinimo Prospero Merimė (Prosper Merimee, 1803–1870) novelę. XIX amžiuje tokios istorijos ir tokio personažo pavaizdavimas operoje buvo vertinamas kaip įžūlus išsišokimas ir didžiulis nesusipratimas. Dabar kiti laikai ir kiti papročiai. Žmonių nebestebina daugelis dalykų, kurie kadaise buvo tabu. Tačiau muzika, alsuojanti pietietišku temperamentu, tebeskamba jaudinančiai ir įtaigiai.

 

Trukmė – 3 val. 30 min.
Premjera - 1998 m. rugpjūčio 8 d., Klaipėda

Giusseppe VERDI
Rigoletas
 

„Mano nuomone, teatriniu požiūriu stipriausias iš visų siužetų, pagal kuriuos rašiau muziką, yra „Rigoletas“. Čia yra baisių įvykių, ryškių kontrastų, temperamentų, patetikos. Visos peripetijos kyla iš lengvabūdės, nesuvaldomos hercogo asmenybės: iš čia Rigoleto baimės, Džildos aistra ir t.t. Tai prikelia gyventi daug itin dramatiškų momentų, iš kurių kvarteto scena pagal poveikio stiprumą – viena geriausių teatre.“

(G. Verdi, 1853-04-22)



Giovanni Battista PERGOLESI
Tarnaitė ponia
 

Veiksmas vyksta Italijoje 18-ame amžiuje

Tarnaitė Serpina (vardo reikšmė – „maža gyvatė“) tvarko turtingo viengungio Uberto namų ūkį. Tam, kad išvengtų valdingų nuotaikų, jis pareiškia ketinantis vesti. Serpina atkerta, kad ji pati bus šių namų šeimininkė.


Pirmiausia tarnaitė sugalvoja išsiaiškinti, ar ja pasitiki – apsimeta, kad planuoja ištekėti ir pristato „Kapitoną Trankuolį“, o iš tikrųjų persirengusį tarną Vesponę. Po susitikimo su šiurkščiu kareiviu, Ubertas užjaučia ir gailisi Serpinos. Tada, kai ji pareikalauja, kad ponas sumokėtų kraitį arba vestų – Uberto pasirenka vedybas, taip paversdamas tarnaitę namų šeimininke.



Igor STRAVINSKIJ
Karalius Edipas
 

Igorio Stravinskio opera-oratorija „Oedipus Rex“ („Karalius Edipas“) – didinga, monumentali freska. Nepaprastai ryškiai (lyginant su kitais kompozitoriaus kūriniais) joje suskamba pagrindinio herojaus – karaliaus Edipo drama. Tiems, kurie žino Sofoklio dramos jausmų įvairovę, dramaturginę jos aistrą, operos-oratorijos skambesys gali pasirodyti santūrus, netgi asketiškas. Šiame kūrinyje Stravinskis liko ištikimas savo antiromantiniam credo: jis nenorėjo atvirų emocijų aistros, nesiekė specialiai aštrinti ir taip gilaus konflikto. Svarbiausia jam buvo perteikti Sofoklio tragedijos jausmų didybę ir jos epiškumą.



Gioacchino ROSSINI
Sevilijos kirpėjas
 

Gioacchino Rossini operą „Sevilijos kirpėjas“ sukūrė per itin trumpą laiką – 20 dienų. Ji tapo ne tik geriausia kompozitoriaus sukurta opera buffa, bet ir viena geriausių šio žanro operų apskritai ir užtemdė anksčiau tuo pačiu P. Beaumarchais pjesės siužetu sukurtos G. Paisiello operos (1782 m.) šlovę. Kirpėjas Figaro yra ir W. A. Mozarto operos „Figaro vedybos“ herojus (ji sukurta pagal šitaip vadinamą kitą P. Beaumarchais komediją).



Wolfgang Amadeus MOZART
Don Žuanas
 
„Don Žuanas“ – žaisminga drama – nepranoktas Mocarto šedevras. Net jeigu jis daugiau nieko nebūtų sukūręs, vien dėl šios operos būtų pelnęs nemirtingą šlovę. Beje, šioje operoje Mozarto biografai įžvelgia tėvo ir sūnaus santykių analogiją. Jų nuomone, kompozitorius čia vaizduoja savo kaip sūnaus dramą.

Claudio MONTEVERDI
Orfėjas
 

2 dalių opera, atliekama italų kalba

 

Premjera – 2007 m. rugpjūčio 2 d., Klaipėda

Trukmė – 2 val.

 

Populiarioje legendoje pasakojama, kad Orfėjas buvo upių dievo iš Trakijos Ojagro (kitas variantas – Apolono) ir mūzos Kaliopės sūnus. Orfėjas buvo garsus dainius ir muzikantas, jo menas turėjo magiškos galios, jam paklusdavo ne tik žmonės, bet ir dievai, net gamta. Orfėjas dalyvavo argonautų žygyje, kitaros garsais ir dainomis ramindamas bangas ir padėdamas „Argo“ irkluotojams. Jo muzika malšino galingojo Ido pyktį. Kai Orfėjo žmona Euridikė staiga mirė nuo gyvatės įkandimo, jis leidosi iš paskos į vėlių karalystę. Dainius savo muzika pavergė Hado šunį Kerberą, erinijas, Persefonę ir Hadą. Hadas pažadėjo grąžinti Euridikę į pasaulį su sąlyga, kad Orfėjas nepažvelgs į žmoną, kol nebus įžengęs į savo namus. Apsalęs iš laimės Orfėjas grįžo su žmona, tačiau neįvykdė sąlygos – per anksti atsisuko į žmoną – ir ji tą pačią akimirką dingo, grįžo į mirties šalį. Jie išsiskyrė amžiams.



Zigmars LIEPINŠ
Paryžiaus katedra
 

3 veiksmų opera-melodrama

 

Trukmė – 3 val.
Premjera – 2005 m. rugpjūčio 19 d., Klaipėda


„Paryžiaus katedrą“ sukūrė ryškiausias šiuolaikinis latvių kompozitorius Z. Liepinš. Operos-melodramos sėkmę lėmė ne tik originali ir patraukli muzikinė operos kalba, bet ir XIX a. prancūzų romantikų Viktoro Hugo romano ilgaamžiškumas bei šlovė.


Jaudinantis pasakojimas apie pasaulyje bei asmenybėje esančias priešybes: grožį ir bjaurumą, gėrį ir blogį, dieviškąjį ir žvėriškąjį pradus, įtaigi režisūra, nuoširdi artistų vaidyba sukrečia kiekvieną.



Wolfgang Amadeus MOZART
Figaro vedybos
 

4 veiksmų komiška opera


Tai tipiška klasikinė opera, nenusileidžianti iki šiuolaikinio gyvenimo aktualijų, neperšanti jokių realijų su mūsų laikmečiu. Nuostabi oazė pailsėti protui ir sielai nuo įsiėdusių kasdienio gyvenimo smulkmenų, pasinerti į amžinąsias meilės aistras ir peripetijas ar tiesiog atsipalaidavus pamedituoti, skambant tobulai sukomponuotai muzikai, jai į taktą scenoje šlamant puošniausiems krinolinams...



Vidmantas BARTULIS
Aušrinė
 
1 dalies, 2 paveikslų, 10 scenų opera

 

„Aušrinėje“ pasakojama apie neatmenamus laikus, kai Dievai ir Žmonės gyveno greta.


Mirus tėvui, broliai dalinosi turtą. Vienintelis trečiasis Brolis nesivėlė į turto dalybas. Jis, žiūrėdamas į dangų, tematė savo gyvenimo svajonę ir didžiąją meilę – Aušrinę, tad iškeliavo jos ieškoti...



Claude Debussy
Pelėjas ir Melisanda
 

2 dalių opera


Trukmė – 3 val. 


Klodas Debiusi (Claude Debussy, 1862–1918) yra vienas įdomiausių ir garsiausių XX a. muzikos asmenybių. Prancūzų kompozitorius, impresionizmo krypties atstovas „Pelėją ir Melisandą“ sukūrė pagal sutrumpintą belgų dramaturgo Moriso Meterlinko (Maurice Maeterlinck, 1862–1949) pjesę. Opera labai savita, pagrįsta vidiniu, o ne išoriniu veiksmu. Čia nėra veiksmo dinamikos, jausmų įtampos ir proveržių, būdingų veristinei, romantinei ar ekspresionistinei operoms. Kompozitorius subtilia muzikos kalba perteikia veikėjų nuotaikas, pojūčių niuansus, paliečiančius jų dvasią. „Pelėjas ir Melisanda“ – reikšmingiausias K. Debiusi sceninis veikalas, simbolinė drama, kurios pagrindiniai veikėjai paslaptingi, veikiami nuolat besikeičiančių jausmų.



Audronė Žigaitytė
Frank‘Einstainas – XXI amžius
 
3 veiksmų opera-fantasmagorija

Veiksmas vyksta mūsų dienomis. Amžina problema – tobulo žmogaus paieška – pateikiama mažo krašto – Lietuvos – šiandieninių kolizijų kontekste. Kasdieninėje aplinkoje: bare, parke, Profesoriaus namuose (svetainėje ir laboratorijoje), – plėtojamas veiksmas.

Pagrindinis veikalo konfliktas – tarp mąstančio ir ateities perspektyvų ieškančio Profesoriaus ir inertinės minios. Profesorius nepakenčia „JŲ“ smulkmeniškumo, abejingumo nestabdomiems pasauliniams procesams: trečiosios šalys kuria branduolinę bombą, Žemėje katastrofiškai didėja gyventojų skaičius, o resursai senka, žmonijos ateitis, jeigu niekas to proceso nesustabdys – išsigimimas.